badgaldis

badgaldis
badgáldis sm. (1) I; Kos212 žr. badgaltis.
◊ badgáldžiais išeĩti likti nenaudėliu: Vaikai išejo badgáldžiais, nė vieno doro Rt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”